Declinarea cuvântului „rupturire”
rupturire — substantiv
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | rupturire | rupturiri |
| genitiv-dativ | rupturirii | rupturirilor |
| articulat | rupturirea | rupturirile |
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | rupturire | rupturiri |
| genitiv-dativ | rupturirii | rupturirilor |
| articulat | rupturirea | rupturirile |