tămăduială
/tə.mə.duˈja.lə/Etimologie
Din a (se) tămădui + sufixul -eală.
Definiții
- (pop.) tămăduire.
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | tămăduială | tămăduieli |
| genitiv-dativ | tămăduielii | tămăduielilor |
| vocativ | tămăduială | tămăduielilor |
| articulat | tămăduiala | tămăduielile |