supușime
/su.pu'ʃi.me/Etimologie
Din supus + sufixul -ime.
Definiții
- rartotalitatea supușilor.
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | supușime | — |
| genitiv-dativ | supușimii | — |
| vocativ | supușime | — |
| articulat | supușimea | — |
Din supus + sufixul -ime.
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | supușime | — |
| genitiv-dativ | supușimii | — |
| vocativ | supușime | — |
| articulat | supușimea | — |
Conținut din ro.Wiktionary (CC BY-SA 4.0) · definiții originale DexGen (CC0) · Ghid de gramatică