răpăială
/rə.pəˈja.lə/Etimologie
Din a răpăi + sufixul -eală.
Definiții
- răpăit; răpăitură.
- ploaie puternică, zgomotoasă, de scurtă durată.
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | răpăială | răpăieli |
| genitiv-dativ | răpăielii | răpăielilor |
| vocativ | răpăială | răpăielilor |
| articulat | răpăiala | răpăielile |