răbufnitură
/rə.buf.ni'tu.rə/Etimologie
Din a răbufni + sufixul -tură.
Definiții
- rarzgomot surd și puternic; răbufnire.
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | răbufnitură | răbufnituri |
| genitiv-dativ | răbufniturii | răbufniturilor |
| vocativ | răbufnitură | răbufniturilor |
| articulat | răbufnitura | răbufniturile |