obijduire
/o.biʒ.du'i.re/Etimologie
Din obijdui.
Definiții
- acțiunea de a obijdui și rezultatul ei.
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | obijduire | obijduiri |
| genitiv-dativ | obijduirii | obijduirilor |
| vocativ | obijduire, obijduireo | obijduirilor |
| articulat | obijduirea | obijduirile |