hochim
/ho'kim/Etimologie
Din turcă hŭkŭm.
Definiții
- (înv.) ordin scris din partea sultanului.
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | hochim | hochimuri |
| genitiv-dativ | hochimului | hochimurilor |
| vocativ | hochimule | hochimurilor |
| articulat | hochimul | hochimurile |