ghimpariță
/gim'pa.ri.ʦə/Etimologie
Din ghimpe + sufixul -ariță.
Definiții
- mică plantă erbacee cu frunze foarte ascuțite și cu flori verzi (Crypsis aculeata).
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | ghimpariță | ghimparițe |
| genitiv-dativ | ghimpariței | ghimparițelor |
| vocativ | ghimpariță | ghimparițelor |
| articulat | ghimparița | ghimparițele |