dumitriță
/du.mi'tri.ʦə/Etimologie
Din (sfântul) Dumitru + sufixul -iță.
Definiții
- (bot.; pop.) tufănică; crizantemă.
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | dumitriță | dumitrițe |
| genitiv-dativ | dumitriței | dumitrițelor |
| vocativ | dumitriță | dumitrițelor |
| articulat | dumitrița | dumitrițele |
Sinonime: (bot.) crizantemă