buruienuță
/bu.ru.je'nu.ʦə/Etimologie
Din buruiană + sufixul -uță.
Definiții
- diminutiv al lui buruiană.
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | buruienuță | buruienuțe |
| genitiv-dativ | buruienuței | buruienuțelor |
| vocativ | buruienuță | buruienuțelor |
| articulat | buruienuța | buruienuțele |