balalaică
/ba.laˈlaj.kə/Etimologie
Din rusă балалаика (balalaika).
Definiții
- instrument muzical cu trei coarde și cutie de rezonanță triunghiulară.
Declinare
| Caz | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominativ-acuzativ | balalaică | balalaici |
| genitiv-dativ | balalaicii | balalaicilor |
| vocativ | balalaică | balalaicilor |
| articulat | balalaica | balalaicile |